Žinia apie buvusio „BaltCap“ partnerio Šarūno Stepukonio galimai praloštus kone 30 milijonų sulaukė labai daug atgarsių visuomenėje. Ne tik metė šešėlį ant viso lošimo sektoriaus, bet ir iškėlė kelis esminius klausimus – kodėl galimai 2021 metais ar dar anksčiau padaryti veiklos pažeidimai paaiškėjo tik dabar, kaip tokios sumos galėjo praslysti pro lošimų organizatorių, pro bankų ar mokėjimo įstaigų bei pro priežiūros institucijų akis? Kaip veikia užkardymo schema ir kas šiuo atveju nesuveikė?
Išskirtinis atvejis
Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) vadovas Saulius Petravičius ragina atkreipti dėmesį į kelis akcentus – pirmiausia, kad Lietuvoje pralošta suma siekia 3,6 mln. Eur, o didžioji galimai įsisavintų pinigų dalis nusėdo Estijoje, kur pagal Estijos lošimų licenciją turinčios bendrovės Lietuvos institucijos neturi galimybės kontroliuoti.
Aišku, S. Petravičiaus teigimu, ir 3,6 mln. eurų – suma, kurios negalėjo nepastebėti, tačiau tai vadovas vertina kaip vienos konkrečios lošimų bendrovės, banko ar mokėjimo įstaigos, o ne viso lošimų ir finansų sektoriaus problemas. Tiesa, svarbu paminėti, kad galimai praloštų pinigų skandale linksniuojama lošimo bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“ nėra įtraukta į Atsakingo lošimo verslo asociacijos narių sąrašą.
Ši konkreti situacija yra ne finansų ar lošimų sektoriaus apskritai, bet pirmiausia konkrečių subjektų – „Baltcap“, konkretaus banko ar mokėjimo įstaigos, ir „Olympic Casino“ tyrimo objektas – ar minėti asmenys, institucijos laikėsi teisės aktų ir visų vidaus kontrolės reikalavimų, susijusių su pinigų plovimu? Anot ALVA vadovo, Lietuvos lošimų bendrovės turi vidaus taisykles ir griežtas rizikos vertinimo tvarkas. Nustačiusios, kad klientų veiksmai atitinka įtartinų operacijų kriterijus bendrovės informaciją perduoda atsakingoms institucijoms ir pačios imasi užkardymo veiksmų, tokių kaip įtartinų operacijų stabdymas ar dalykinių santykių nutraukimas.
Lošimų veiklos reguliavimas – pakankamas
Vertindamas lošimo sektoriaus reguliavimą pinigų plovimo prevencijos kontekste, Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovas tikino manantis, kad lošimų bendrovių veiklos reguliavimas – pakankamas. Ar reguliavimas galėtų būti geresnis? S. Petravičius priduria – visada gali, visada yra kur tobulėti. Bet pirma
sulaukime išvadų kas konkrečiai šioje situacijoje ir kuriame konkrečiai pinigų plovimo prevencijos proceso grandinės etape įvyko pažeidimai.
Konkrečią Š. Stepukonio ir „BaltCap“ situaciją ALVA vadovas komentavo trumpai, atkreipdamas dėmesį, kad į daugelį klausimų pirmiausia turėtų atsakyti institucijų inicijuoti tyrimai, todėl spekuliuoti tiesiog neverta. „Tai – konkrečios bendrovės vidaus kontrolės sistemos įvertinimo klausimas. Taip pat klausimas
bankui ar mokėjimo įstaigai ir priežiūros institucijai, praleidusiems tokias transakcijas į kitą šalį, galimai net į Lietuvoje nelegaliai veikiančią lošimų bendrovę. Kelias kaip pinigai galėjo ateiti iki lošimų bendrovės yra aiškus: Š. Stepukonis iš „Baltcap“ fondo valdomų bendrovių juos persivedė į savo vardu atidarytas sąskaitas finansų įstaigose (kitaip negalėtų lošti). Šiandien neturime aiškių duomenų, kaip tokios sumos praėjo visas fondo vidaus kontrolės sistemas, kodėl fondo pinigus galėjo persivesti kada nori ir kur nori. Finansų įstaiga, kuri atidarė sąskaitą Š. Stepukoniui galimai neatliko deramo jo pažinimo: nenustatė kokios jo pajamos ir jų šaltinis, netikrino į sąskaitą patenkančių lėšų teisėtumo.
„Didžioji pinigų dalis pinigų pervesta į Estijos lošimų bendrovę, Estijoje ji veikia legaliai, tačiau kodėl ji prieinama Lietuvos gyventojams? Kodėl pavedimai į ją neuždrausti (Lošimų priežiūros tarnyba neįtraukė į nelegalių lošimų organizatorių sąrašą, nedavė nurodymų bankams blokuoti pavedimus į šią bendrovę). Klausimas ir Lošimų priežiūros tarnybai, kuri tikrinimų metu nepastebėjo ar neatkreipė dėmesio į priežastis, dėl kurių bendrovės finansinėse ataskaitose užfiksuoti reikšmingi rezultatų šuoliai. Trečia, jei pinigai buvo pervedami ne į Lietuvoje veikiančią lošimo bendrovę (šiuo atveju registruotą Estijoje pagal estišką lošimų
licenciją), tai kodėl prieiga prie tokios bendrovės svetainės nebuvo laiku užkardyta? Kaip minėjau, tik atlikus institucijų inicijuotus tyrimus ir atsakius į šiuos klausimus galime būtų daryti išvadą ar tai buvo konkrečių bendrovių problema, ar sektorinė finansų institucijų ir lošimų rinkų reguliavimo problema“, – tikino S. Petravičius.
Kaip vyksta reguliavimas?
Praloštų milijonų kontekste vienas dažniausiai visuomenėje girdimų klausimų paprastas – tai kaip gi vyksta tas reguliavimas? Kokia yra veiksmų seka? Kokios yra tos „raudonos lemputės“, kada patys lošimų organizatoriai, priežiūros tarnyba ar kitos institucijos imasi darbo?
Atsakydamas į šiuos klausimus S. Petravičius pirmiausia pabrėžė, kad kiekviena lošimų bendrovė turi savo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisykles. Vidinės tvarkos nustato ir apibrėžia pagrindines nuotoliniu bei fiziniu būdu lošiančių klientų tapatybės nustatymo procedūrą. Bendrovių vidinės tvarkos numato kliento pažinimo, priskyrimo rizikos grupei, dalykinių santykių su klientais stebėseną, operacijų, kurios gali būti susijusios su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, nustatymą bei įtartinų piniginių operacijų sustabdymą. Įtartinų operacijų kriterijus ir atvejus kaip įvyksta dalykinių santykių su klientais nutraukimas ar informacijos apie pinigines operacijas perdavimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – FNTT), apibrėžia FNTT vadovas. Piniginė operacija ar sandoris laikomi galimai įtartinais, jei pažeidžia ar neatitinka vidinių lošimų bendrovi nusistatytų sąlygų. Pažymėtina, kad su minėtomis tvarkomis bei sąlygomis yra supažindinta ir LR Lošimų priežiūros tarnyba.
Atsakingas lošimas
Būtina atkreipti dėmesį į Lošimų priežiūros tarnybos pasisakymą apie susiklosčiusią situaciją vien tik iš atsakingo lošimo perspektyvos. Svarbu pabrėžti, kad Lošimų priežiūros tarnybos atsakingo lošimo gairės buvo išleistos tik 2023 m. birželį ir nieko bendro neturi su šia konkrečia situacija, kurios pradžia siekia dar 2021 metus ar dar anksčiau. Atsakingas žaidimas ir iš situacija yra niekaip nesusiję. Pagal tas gaires stabdyti operacijų nebūtų galima (gairės skirtos supažindinti klientą kas yra probleminis lošimas, atlikti savikontrolės testą, nurodyti kas teikia pagalbą lošimo rizikų dėl savo elgesio turintiems asmenims.
ALVA vadovas S. Petravičius tikino, kad ši vienetinė situacija metė šešėlį ant viso lošimo sektoriaus, nors pastaruoju metu dedama labai daug pastangų jo atsakomybei didinti. Ir pirmiausia – iš pačių asociacijos narių, kurie nuolat beda pirštu į augančią šešėlinio lošimo sektoriaus dalį, o jį užkardyti įmanoma tik bendradarbiaujant su institucijomis ir gal net peržiūrint teisės aktus.
Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovas tikino, kad neseniai būtent jų užsakymu atlikta „Spinter“ apklausa parodė, nelegalių lošimų mastas internete siekia apie 25 proc. Daug kartų akcentuota to žala tiek valstybei, tiek sektoriui, tiek vartotojams. Dabar aptarinėjamas atvejis tik dar kartą patvirtinta, kad lošimas tokiomis sumomis ne Lietuvoje licencijuotose lošimų svetainėse nelegalios rinkos mastą šalyje tik dar labiau didina. Estijoje, pasak ALVA vadovo, azartinių lošimų mokestis, palyginti su Lietuva, – 75 proc. mažesnis, o ir estų lošimų reguliuotojai nedraudžia priimti lošėjus iš užsienio valstybių, t.y. – ir Lietuvos. Tokioms bendrovėms veikti nelegaliai Lietuvoje „apsimoka“, ir jokie papildomi griežtinimai šalyje legaliai veikiančioms ir licencijas turinčioms bendrovėms nelegalios rinkos masto nepažabos, o jį tik dar labiau padidins.
Pasak S. Petravičiaus, legalus Lietuvoje registruotas verslas moka mokesčius, o nelegalus – ne. Šiandien, faktiniais duomenimis, valstybė praranda per 20 mln. eurų nesumokėtų mokesčių, o kitąmet ši suma pasieks ir 25 mln. eurų Dėl to, aišku, pasak Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovo, nuogąstauja ir atsakingai versle dalyvaujančios įmonės, nes jos moka mokesčius, o turi konkuruoti su tomis, kurios dirba šešėlyje. Galiausiai, anot vadovo, atsakomybė ir tinkamas užkardymas bei priežiūra labiausiai reikalinga patiems vartotojams. Į nelegalias svetaines pervesti pinigai gali dingti tą pačią minutę, kai jų sąskaitos dėl vienų ar kitų priežasčių bus užblokuotos, ir niekas negins žaidėjo teisių į jo pinigus. Taip pat nelegalių svetainių „nepasiekia“ ir sąmoningi žmonių norai atsisakyti priklausomybės lošimui, šešėlyje jie gali ir toliau lošti. S. Petravičius tikino, kad asociacija ne kartą institucijoms buvo pateikusi informacijos apie šešėlines lošimų bendroves, jų veiklą ir lengva prieinamumą, tačiau veiksmų nesulaukė.
