Vis populiarėjant internetinėms lošimų svetainėms, nemažai vartotojų patenka į nelegaliai paslaugas teikiančių verslų pinkles, o valstybės biudžetas praranda milijonines įmokas. Pernai lapkričio ir gruodžio mėn. buvo atliktas „Spinter“ bendrovės reprezentatyvus tyrimas, kuriuo siekta nustatyti nelegalios lošimų rinkos internete mastą. Kaip pastebi Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) direktorius Saulius Petravičius, tyrimas parodė, jog nelegalios lošimų rinkos internete mastas Lietuvoje yra didžiulis.
„Šis tyrimas yra pirmasis toks reprezentatyvus tyrimas Lietuvoje, mat iki šiol buvo naudotasi preliminariais duomenimis. Dabar labai aiškiai galima teigti, jog šiandien ne mažiau nei 25 procentus visos lošimų rinkos sudaro lošimai nelegaliose svetainėse. Įvertinus, kaip vartotojai jungiasi, kokias priemones naudoja, jis gali siekti ir iki 30 ar net daugiau procentų“, – tyrimo duomenis komentuoja pašnekovas. S. Petravičius sako, kad įvertinus pinigine išraiška, šios nelegalios rinkos dydis gali siekti apie 50 mln. eurų per metus. Pasak pašnekovo, visa lošimų rinka yra labai sparčiai auganti tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse. Kartu su legalių paslaugų vartojimu didėja ir nelegalaus verslo mastai.
„Kasmet fiksuojamas apie 20 procentų lošimų rinkos augimas. Žiūrint į ateitį, jei nebus imtasi rimtai kovoti su nelegaliomis svetainėmis, nelegalios internetinės lošimų rinkos dydis galėtų būti apie 70 mln. eurų per metus, o tai valstybei jau dabar reiškia apie 20 mln. eurų nesumokėtų mokesčių“, – prognoze dalijasi pašnekovas.
ALVA direktorius sako, kad nelegaliomis svetainėmis laikomos tos, kurios neturi Lietuvoje licencijos užsiimti šia veikla, tačiau kitose šalyse galimai veikia legaliai. „Ši rinka reguliuojama valstybės lygmeniu. Todėl norint iš užsienio teikti lošimo paslaugas, privalu gauti licenciją veikti Lietuvoje ir teiki šią paslaugą laikantis Lietuvos įstatymų“, – teigia S. Petravičius ir priduria, jog dėl nelegalių lošimų nukenčia ne tik legaliai veikiantis verslas, valstybės biudžetas, bet ir tokių pramogų ieškantys vartotojai.
Vartotojų švietimo ir informavimo dar trūksta
S. Petravičius primena, kad lošimai yra reguliuojamas verslas: „Kiekviena valstybė sprendžia, kokius ribojimus bei reguliavimą taikyti. Lietuvoje lošiant legaliose svetainėse yra taikomi griežti reikalavimai: nustatoma lošiančiojo tapatybė, jo amžius, kai lošiama iš didesnių sumų, būtina laikytis visų reikalavimų, susijusių su pinigų plovimo prevencija, t. y. nuo tam tikrų statomų sumų žmogus turi pateikti papildomus duomenis apie savo gaunamas pajamas.“
Pašnekovas primena, kad legalios svetainės yra gana stipriai apribotos, nes jos negali niekaip skatinti vartotojų lošti.
„Teikti įvairias premijas, dovanas ar kitaip bandyti įtraukti žmogų į lošimą draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai“, – aiškina S. Petravičius. Anot jo, būtent tokių žmones įtraukiančių priemonių naudojimas yra vienas iš požymių, kad ta svetainė veikia nelegaliai. Deja, būtent mažesni ribojimai ir yra vienas pagrindinių veiksnių, kodėl žmonės renkasi nelegalius lošimus. Beje, kai kurie net neįtaria, kad naudojasi nelegalia svetaine. „Tyrimas parodė, kad nemažai vartotojų net neatskiria, legalia, ar nelegalia lošimo svetaine naudojasi. Kai kurie priima sprendimą, kur lošti, būtent pagal taikomas premijas bei nuolaidas. Tačiau jei žmogus vadovaujasi tokiu kriterijumi, akivaizdu, kad jie renkasi nelegalias svetaines“, – konstatuoja S. Petravičius.
Jis sako, kad į nelegalias pramogas įninka ir tie vartotojai, kurie ieško įvairesnės lošimo patirties arba susižavi tomis premijomis, dovanomis, nuolaidomis. O kartais nelegalų lošimą internete žmonės renkasi, nes jungiantis prie svetainės, reikia atlikti mažiau įvairių veiksmų.
„Jei apsaugos mechanizmai valstybiniu lygmeniu neveikia, prieigos prie tokių svetainių paprastos, tai logiška, kad informacija žmones apie jas lengvai pasiekia“, – dar vieną nelegalaus verslo prieinamumo priežastį įvardija ALVA vadovas. „Tiesa, Lošimų priežiūros tarnybos svetainėje yra legalių lošimo svetainių sąrašas. Yra ir nuolatos pildomas ir nelegalių bendrovių sąrašas“, – apie tai, kur pasitikrinti gali vartotojai informuoja S. Petravičius. Tačiau jis pastebi, jog nelegalių svetainių veikla dažnai užkardoma pavėluotai ir kurį laiką jos turi galimybę pasiekti Lietuvos vartotoją.
Nelegalios svetainės, nelegalios privilegijos ir apgauti žmonės
„Nelegalioje svetainėje lošiantis vartotojas rizikuoja atiduoti savo asmens duomenis ir nekontroliuoti kur ir kaip jie naudojami. Jei jam suteikiamos nekokybiškos paslaugos, pavyzdžiui, nevykdomi išmokėjimai ir vykdomi tik iš dalies, jis neturi galimybės skųsti lošimų priežiūros tarnybai“, – S. Petravičius vardija rizikas su kuriomis susiduria nelegaliose svetainėse lošiantys vartotojai.
Jis sako, jog būna ir taip, kad žmogus persiveda pinigus į nelegalią svetainę ketindamas iš jų lošti, tačiau jei kitą dieną Lošimų priežiūros tarnyba tą svetainę įtraukią į nelegalių sąrašą, žmogus negali jos pasiekti, net jei ten yra jo pervesti pinigai, jis negali jų susigrąžinti. Kaip dar vieną nelegalių svetainių pavojų S. Petravičius įvardija ir tai, kad dėl supaprastintos patikros labai jauni žmonės gali gauti galimybę žaisti azartinius žaidimus ir įgyti nuo jų priklausomybę.
Nelegalią veiklą užkardyti įmanoma jau dabar
S. Petravičius sako, kad Lietuvoje lošimų rinkos reguliavimas nėra iki galo subalansuotas: „Nėra aišku, kokia atsakomybė tenka vartotojui, kuris naudojasi tokia nelegalia paslauga, nei jos teikėjui“. Anot ALVA direktoriaus, šiandien yra didžiulis poreikis įvesti papildomą aiškumą mūsų teisės aktuose, kad tokių nelegalias lošimo paslaugas teikiančių bendrovių veikla būtų kriminalizuota taikant joms baudžiamojo kodekso nuostatas. „Lietuvos institucijos geba sukontroliuoti tą verslą, kuris veikia šalyje turėdamas licencijas, ir jei jos padaro kokį nors nusižengimą, kad ir per klaidą, už tai turi numatytą atsakomybę. Atlikus tyrimus ir nustačius pažeidimus jos moka baudas. Jos suinteresuotos laikytis teisės aktų, nes jų nesilaikymas galiausiai gali baigtis ir licencijos netekimu“, – teigia S. Petravičius.
Jis pastebi, kad lošimų rinka patraukli, ji kasmet auga, norinčių joje teikti paslaugas – ir nebūtinai legaliai – daugėja. „Tačiau neturėdama Lietuvoje išduotos licencijos, lošimo paslaugas teikianti bendrovė neturėtų čia veikti, siekti prieigos prie Lietuvos vartotojų Lietuvos teritorijoje. Pilkųjų zonų neturi likti kalbant ir apie nelegalų verslą. Juolab, kad galima remtis ir gerąja kitų šalių patirtimi“, – sako S. Petravičius.
Jis pasakoja, kad, yra šalių, kurių net „Google“ paieškos sistemoje neišmetami lošimo svetainių adresai, jei šios neturi teisės toje šalyje teikti lošimo paslaugų. Taip pat vartotojai neturi galimybės matyti jokių jų šalyje nelegalių lošimo bendrovių reklamų. „Galima blokuoti mokėjimus į tas lošimų bendroves, kurios Lietuvoje neturi licencijų, – dar vieną paprastą ir efektyvų būdą įvardija S. Petravičius. – Mūsų žiniomis, Lošimų priežiūros tarnyba su bankų asociacija turi tam tikrus susitarimus, pagal kuriuos bankai stebi nelegalių lošimų svetainių sąrašą, kurį sudaro Lošimų priežiūros tarnyba. Į tas svetaines neleidžiama atlikti mokėjimų“, – apie egzistuojančią prevencijos priemonę kalba pašnekovas.
Draudimai ne visada veikia
Tačiau pasak ALVA vadovo, draudimas atlikti mokėjimus į nelegalias lošimų svetaines nėra pakankamai efektyvus, nes nelegalių bendrovių sąrašą nespėjama laiku papildyti. Taigi visuomet atsiranda tam tikras periodas, kuomet bendrovė veikia nelegaliai, nepastebėta ir neuždrausta, o bankai, nematydami tos bendrovės nelegalių bendrovių sąraše, leidžia mokėjimus atlikti.
„Manome, kad tikrai galima efektyvinti mokėjimų į nelegalias svetaines užkardymą, tereikia vadovautis ne nuolatos atnaujinamu juoduoju bendrovių sąrašu, į kurį įtrauktos nelicencijuotos įmonės, bet jį pakeisti vadinamuoju baltuoju sąrašu, t. y. kad būtų leidžiami mokėjimai tik į tas lošimų bendroves, kurios turi licencijas veikti Lietuvoje, o mokėjimai į kitas – stabdomi“, – apie efektyvesnį nelegalių lošimų užkardymą kalba S. Petravičius. Pasak jo, atliktas „Spinter“ tyrimas parodė, kad didžioji dalis lošiančių nelegaliose svetainėse asmenų naudojasi klasikiniais atsiskaitymo būdais per Lietuvoje veikiančius bankus.
„Tai būtų efektyvesnė priemonė, tačiau norint ją įgyvendinti, reikėtų rasti ir techninius, ir teisinius sprendimus, – svarsto S. Petravičius ir atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų dalyką, kurį atskleidė atliktas tyrimas: – Ši rinka draudimais negali būti sureguliuota – ne visi draudimai veikia, o kai kurie dar labiau veda vartotoją į šešėlį. Kur kas efektyvesnis vartotojų švietimas ir edukacija“. Todėl S. Petravičius pabrėžia, kad ALVA siekia keisti ir vartotojų supratimą: „Lošimas nėra būdas praturėti – tai tik būdas praleisti laisvalaikį. Nereikia vadovautis lengvų pinigų iliuzija.“
